Latvijos veterinarijos gydytojai, dirbantys su stambiais gyvuliais, pasidalijo savo praktikos žiniomis su kolegomis iš Lietuvos. Sigito Japerto kvietimu latviai dalyvavo Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) Bendrosios praktikos sekcijos nariams skirtoje konferencijoje.

 

Imantas Liepa, veterinarijos įmonės „Liepas veterinara ambulance“ savininkas ir gydytojas-praktikas pasakojo apie privataus veterinarijos gydytojo darbo organizavimą Latvijoje, santykius su ūkininkais, valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, kitais socialiniais partneriais. Beje, karvių mažėja ir Latvijoje – jų liko apie 140 tūkst. Licencijas turinčių veterinarijos gydytojų yra apie pusantro tūkstančio, praktikuojančių – iki tūkstančio, beveik visi jie priklauso šalies veterinarijos gydytojų asociacijai.

Baigęs studijas, I. Liepa praktinius įgūdžius kaupė dirbdamas šalia patyrusio veterinarijos gydytojo. 2012 m., pieno sektoriaus pakilimo metu, įkūrė savo privačią ambulatoriją. Visas darbui būtinas priemones ir įrangą pamažu pirko savo lėšomis.

Iš pradžių I. Liepa dirbo vienas, aptarnavo 400 karvių, bet aptarnaujamų fermų ir gyvulių skaičius nuolat didėjo ir vienas jau nespėjo jų aptarnauti. Tuomet Imantas į darbą priėmė dar vieną veterinarijos gydytoją, o pernai rudenį gyvulių skaičius jau tapo per didelis ir dviem veterinarams, tad įdarbintas ir trečiasis gydytojas bei veterinarijos felčeris.

„Liepas veterinara ambulance“ su aptarnaujamų fermų savininkais pasirašo darbų sutartį, kurioje numatyta, kaip ir kokiomis sąlygomis bendradarbiaus abi pusės, kokias teises turi veterinarijos gydytojai, ką jie privalo atlikti. Ambulatorijos savininkas kas mėnesį išrašo sąskaitas aptarnaujamiems ūkiams. Sutartyje yra numatyta, kad fermą gali aptarnauti ir kitas veterinaras, jeigu yra skubus iškvietimas, o „Liepas veterinara ambulance“ veterinarai tuo metu užimti. Tuomet jie patys ieško kolegų, kurie galėtų nuvykti į jų aptarnaujamą ūkį. Sąskaitą ūkiui vis tiek išrašo „Liepas veterinara ambulance“, kuri ir atsiskaito su kviestiniu veterinaru.

Visi ambulatorijoje dirbantys veterinarai turi savo aptarnaujamas fermas, tačiau ne darbo metu, esant iškvietimui, važiuoja tuo metu budintis gydytojas. Fermos išsidėsčiusios 50-60 km spinduliu. 99 proc. darbo sudaro karvių priežiūra ir gydymas. Ateityje I. Liepa planuoja įrengti laboratoriją mastitui tirti, taip pat joje būtų ultragarsas, patalpa konsultacijoms ar net seminarams. Ateities planuose – galbūt ir smulkiųjų gyvūnų gydymas, nes, sako Imantas, „jie nepatiria tokių krizių kaip pieno sektorius“.

Latvijos pieno ūkiuose vyrauja tos pačios bėdos, kaip ir visame pasaulyje – nagų ir reprodukcinės problemos bei mastitas, aišku, pasitaiko ir virškinamojo trakto ligų.

Lietuvos veterinarai domėjosi, kaip vyksta Latvijoje fermų aprūpinimas vaistais. Yra du būdai. Vienas ir labiausiai paplitęs - su savo vaistais atvažiuoja veterinarijos gydytojas, antrasis – fermos savininkas pats perka vaistus pagal receptą iš vaistų tiekėjų. Ūkininkai su ambulatorija turi atsiskaityti per mėnesį. Tokius terminus su vaistų tiekėjais turi ir pati ambulatorija, perkanti pakankamai daug medikamentų.

Taip pat kolegos domėjosi finansiniais ambulatorijos reikalais, teiravosi, kiek jie uždirba, kokius mokesčius turi mokėti Latvijos veterinarai. „Mokame visus mokesčius, kokius tik priklauso, jei neklystu, tai sudaro apie 33 procentus“, - sakė I. Liepa. Jam taip pat reikia mokėti ir PVM mokestį, kuris, kaip ir Lietuvoje, yra 21 proc. Latvijoje jis mokamas, jeigu per metus gauto atlygio suma viršija 50 tūkst. eurų (Lietuvoje – 45 tūkst. eurų).

Jo ambulatorijoje dirbantys veterinarai gauna fiksuotą atlyginimą – 800 eurų atskaičius mokesčius (minimali alga Latvijoje – 280 eurų į rankas). Taip pat mokami komisiniai už surastus naujus klientus, jie gauna ir priedą už tam tikras operacijas. Taigi, I. Liepos samdomas veterinarijos gydytojas gali uždirbti apie 1 100 eurų per mėnesį.

Tokia darbų apimtis yra dar tik gerą pusmetį, todėl investicijoms kas mėnesį Imantas sako galintis skirti apie 3 tūkst. eurų. Bet pasitaiko nenumatytų atvejų, tarkime, automobilio gedimas, kuris sausį atsiėjo 1 700 eurų, o tai jau reiškė ir investicijų į ambulatoriją sumažėjimą.

LVGA Bendrosios praktikos sekcijos pirmininkas S. Japertas teiravosi, ar vaistų pardavėjai Latvijoje važiuoja tiesiai į ūkius ir siūlo ūkininkams vaistus, kaip būna Lietuvoje. I. Liepa sako girdėjęs tokių atvejų, bet, jo teigimu, tai nėra norma ir toks vaistų brukimas jo šalyje nėra išplitęs. D. Kleimanis patikslino, kad vaistų pardavimą tiesiogiai fermoms reguliuoja valstybinė veterinarinė tarnyba. Vaistų gali įsigyti tie ūkiai, kuriems tarnyba yra išdavusi leidimą, o tam reikia, kad ūkis turėtų sutartį su veterinarijos gydytoju.

Veterinarijos gydytojas ir įmonės VET-MED pienininkystės srities pardavimo vadovas D. Kleimanis pasakojo Lietuvos veterinarijos gydytojams apie savo darbo subtilybes. „Mūsų veikla – didmeninė ir mažmeninė veterinarinių preparatų, pašarų ir kitų produktų prekyba, tačiau tai jokiu būdu nėra reklamos skleidimas“, - tikino jis. Šios įmonės klientai – veterinarijos gydytojai, klinikos, gyvulių, paukščių ir kailinių žvėrelių ūkiai. Įmonės veikla grindžiama konsultacijomis ir geriausių gydymo būdų paieška. 

Pasak S. Japerto, tokių privačių ambulatorijų ar klinikų, kur dirbtų veterinarijos gydytojų komanda, Lietuvoje nėra. Buvo bandymų kažką panašaus daryti Raseinių r., tačiau, jo teigimu, tai netapo „tikru veterinarų kooperatyvu“. Tačiau tik dėl to, kad veterinarijos gydytojai negalėjo pasiūlyti įkurti daugiau kaip vienos darbo vietos, nebuvo patvirtintas nė vienas jų projektas ES paramai gauti.

Kitas esminis skirtumas – Latvijoje didžioji dalis vaistų į ūkį patenka per jį aptarnaujantį veterinarijos gydytoją, ir tik maža dalis – per vaistus tiekiančias firmas.

www.manoūkis.lt

2016-04-29