ES naudoti maisto atliekas kiaulių šėrimui uždrausta 2002 metais po snukio-nagų ligos epidemijos. Kembridžo universiteto mokslininkai įsitikinę, jog toks sprendimas buvo „skubotas“.

„Science Daily“ rašo, kad po snukio-nagų ligos protrūkio įvairios valstybės pasirinko skirtingus problemos sprendimo kelius. ES galiojančių draudimų nenaudoti maisto atliekų gyvuliams šerti laikosi ne visi. Neseniai atliktos apklausos atskleidė, kad 25 proc. Jungtinės Karalystės smulkių ūkininkų į kiaulių lovius pila termiškai nepadorotų žmonių maisto likučių.

Azijos šalyse pasiteisino griežtai kontroliuojama terminio atliekų apdorojimo technologija, kuri leidžia gaminti saugius kiaulių pašarus. „Tai - labai reguliuojama ir atidžiai stebima sistema, kuri perdirba maisto atliekas ir gamina nebrangius kiaulių pašarus su minimaliu poveikiu aplinkai“, - teigia Kembridžo universiteto Zoologijos departamento mokslininkas Erasmusas zu Ermgasenas (Erasmus zu Ermgassen). Japonijoje į gyvulių pašarus perdirbama apie 35 proc. maisto atliekų, o tokiu būdu išaugintų kiaulių mėsa parduodama kaip aukščiausios kokybės ekologiška produkcija.

Kiekvienais metais ES pagaminama apie 21,5 mln. tonų kiaulienos, tai yra, kiekvienam gyventojui po 34 kg. Gyvulininkystė panaudoja apie 75 proc. žemės ūkio paskirties plotų, kuriuose daugiausia auginamos pašarinės kultūros. Remiantis naujausiais mokslinių tyrimų modeliais, praktika perdirbti maisto atliekas sumažintų ES kiaulininkystės daromą poveikį aplinkai, o pašarai atpigtų per pusę. „Šerti kiaules termiškai apdorotu jovalu yra 50 proc. pigiau, negu naudoti racioną iš grūdų ir sojos“, - įsitikinęs britų mokslininkas.

Per metus ES veltui iššvaistoma daugiau kaip 100 mln. tonų maisto atliekų. Perdirbus jas į kiaulių pašarus, pavyktų sutaupyti 1,8 mln. hektarų pasaulio žemės ūkio paskirties žemės, įskaitant Brazilijos miškus ir savaną, bei užtikrinti biologinę įvairovę gamtoje.

Daugelis prieštaravimų, susijusių su gyvulių šėrimu maisto atliekomis, susiję su saugos reikalavimais ir teiginiais, esą žmogaus maisto likučiai nėra natūralus kiaulių pašaras. „Kiaulės yra visaėdės ir gamtoje minta įvairiu pašaru. Jos prijaukintos prieš 10 tūkst. metų, o tada gyvuliams sušerdavo viską, kas likdavo nuo žmogaus stalo. Taigi, šėrimas jovalu turi ilgesnes tradicijas negu šiuolaikinis koncentruotųjų pašarų racionas“, - sako Erasmusas zu Ermgasenas.

www.manoūkis.lt

2016-01-04